verdenė

verdẽnė sf. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, LKAI181(Krs, Nj), Sml, Brž, Pmp, Pšl, Pš; Rtr versmė, šaltinis: Kur vanduo verda su burbulu iš žemės, vadinas verdẽnė J. Niekad neužtrūksta, bėga i bėga vanduo verdẽnė[je] Jnšk. Verdẽnė bėga iš tokio kalniuko, verčias Rz. Tę verdẽnė – vanduo kyla, kaip verda Ps. Iešmu teka iš verdẽnės Krč. Paėjo kažin iš kur garsas, būk verdenė stebuklingai gydanti visas ligas TS 1903,11. Karštų verdenių čia muša iš žemės kelios dešimtys Šlč. Tirps ir ledas, tirps ir uolos, sujūruos verdenės! B.Sruog. Tenai verdenė̃lė būdavo – visas miestas iš jos semdavo Lnkv. Verdenė̃lė neužšąla nė žiemą: vis kelias vanduo ing viršų LKT240–241(Žml). Kai bėga, net žvyrą nušveičia verdenė̃lė Grž. | prk.: Mes niekaip negalėjom suprast, iš kokios verdẽnės Marčėnas tiek rugių prisikulia Skrb. Ir štai gyva verdenė širdyje išseko V.Myk-Put. Jis griebėsi savo delnu užsivožti tą nesuturimą, karštą žodžių verdenę Vaižg. Kas nori atgaivinti savo apalpusią dvasią lietuvišką prie tyros verdenės (versmės), iš kur mūsų sentėviai sėmė tvirtybę, teeina pas grabą šventos Birutos A1883,107. ^ Prašvito dūšioj šviesybė, laimių saulė užtekėjo, o raskažis ir linksmybė kaip iš verdenių tekėjo Vnž. Niekas niekas tada nepamanė, aš ir pats nesvajojau prie vartų, kad po metų kitų lyg verdenė dainomis man širdis atsivertų E.Miež. Ir žodžiai žydėdami gieda, ir mintys verdenėmis alda B.Braz. Ak, žmogus pasijunti tarpais toks laimingas ir kartu toks vienišas, kad daina pati savaime ima verdenėm veržtis S.Zob. Aš, paklydęs ir sutemęs, iš akių lyg iš verdenės pasigerdamas geriu B.Sruog. Iš verdẽnės – kokie jie gudrūs! Všk. Gal iš verdẽnės – kiek daug žvirblių! Grž. Gal iš verdẽnės, eina ir eina tie ubagai Ps.